Siųsti klientams naujienas atrodo paprasta, kol nekyla klausimas, ar tam reikėjo sutikimo. Atsakymas priklauso nuo to, kas yra gavėjas ir kas parašyta laiške — o ne nuo to, kaip laiškas pavadintas.
Pirmiausia — nuoroda, kuri daugelyje šablonų yra pasenusi
Tiesioginę rinkodarą elektroninėmis priemonėmis reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnis. Daug kur tebecituojamas 69 straipsnis — galiojančioje redakcijoje jis yra apie radijo dažnius. Jeigu Jūsų privatumo politikoje ar sutikimų tekstuose tebėra senoji nuoroda, ją reikia pakeisti.
Ar tai apskritai rinkodara
Lemia turinys, ne pavadinimas. Laiškas, kuriame rašoma tik apie paslaugos, kuria klientas jau naudojasi, pakeitimus — kas atnaujinta, kas pataisyta, kas nebeveikia — yra sutarties vykdymas ir informavimas. Tokiam laiškui sutikimo nereikia.
Vos tik laiške atsiranda kito produkto pasiūlymas, nuolaida, akcija ar paskata įsigyti — tai tiesioginė rinkodara, ir jai taikomos žemiau nurodytos taisyklės. Praktiškai naujienlaiškis beveik visada nuslysta į rinkodarą, todėl paprasčiau iš karto pasirūpinti teisėtu pagrindu.
Kada reikia sutikimo, o kada ne
| Gavėjas | Ar reikia sutikimo | Ko reikia visada |
|---|---|---|
| Juridinis asmuo | Nereikia (ERĮ 81 str. 1 d.) | Aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti |
| Fizinis asmuo, kuris jau yra Jūsų klientas (įskaitant individualią veiklą vykdančius ir verslo liudijimo turėtojus) | Nereikia, jeigu reklamuojate savo pačių panašias prekes ar paslaugas (ERĮ 81 str. 2 d.) | Galimybė nesutikti duodama ir renkant el. pašto adresą, ir kiekvienoje žinutėje |
| Fizinis asmuo, kuris nėra Jūsų klientas | Reikia išankstinio sutikimo (ERĮ 81 str. 1 d.) | Atskira, iš anksto nepažymėta sutikimo žymė |
Atkreipkite dėmesį: individualią veiklą vykdantis asmuo yra fizinis asmuo, todėl išimtis juridiniams asmenims jam netaikoma. Jeigu jis Jūsų klientas, veikia antroji eilutė.
Ar užtenka nuorodos „nebenoriu gauti“
Esamiems klientams iš esmės taip, bet su trimis papildymais:
- Galimybė nesutikti turi būti duodama ir tada, kai renkamas el. pašto adresas, o ne tik laiškuose.
- Atsisakymas turi veikti vienu paspaudimu, be prisijungimo ir be formų — įstatymas reikalauja „lengvai įgyvendinamos“ galimybės.
- Apie teisę nesutikti duomenų subjektas turi būti aiškiai informuotas ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant, ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos. (BDAR 21 str. 4 d.) Eilutė tarp sąlygų šio reikalavimo neatitinka — reikia atskiro, pastebimo bloko.
Klientui pareiškus prieštaravimą, duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais nebetvarkomi — be jokio svarstymo ir be papildomų sąlygų. (BDAR 21 str. 2 ir 3 d.)
Ko negalima daryti niekada
Draudžiama siųsti laiškus slepiant siuntėjo tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti siuntimą. (ERĮ 81 str. 3 d.) Todėl kiekviename laiške turi būti tikras siuntėjo pavadinimas, veikiantis atgalinis adresas ir atsisakymo nuoroda.
Ką verta įsidiegti techniškai
- Du atskirus perjungiklius, ne vieną: „pranešimai apie paslaugos pakeitimus“ (paslaugos dalis) ir „naujienos bei pasiūlymai“ (rinkodara).
- Žurnalą: kada ir kokiu būdu gautas sutikimas arba atsisakymas, iš kokio IP adreso ir kurią teksto redakciją žmogus matė. Be žurnalo sutikimo neįrodysite.
- Sutikimų ir atsisakymų įrašus siūloma saugoti 2 metus nuo atsisakymo — kad galėtumėte įrodyti, jog kliento pasirinkimo laikėtės.
- Prieš siuntimą patikrinti, ar ekrano nuotraukose nėra tikrų klientų duomenų.