Bendrovės „Neo Group" mokestinis ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Būtent šis teismas turėtų suformuluoti bendrus europinius standartus, kaip atpažinti apsimestinius (tariamus) sandorius. Tai aktualu ne tik ginčo šalims – nuo tokių kriterijų priklauso, kada mokesčių administratorius gali sandorį perkvalifikuoti ir perskaičiuoti mokesčius (kaip praneša „Verslo žinios").
Kas yra apsimestinis sandoris
Apsimestiniu laikomas sandoris, kurio forma (kaip jis įformintas dokumentuose) neatitinka tikrojo šalių ketinimo ir ekonominio turinio. Mokesčių teisėje galioja turinio viršenybės prieš formą principas: mokestinės prievolės nustatomos pagal tikrąjį ūkinės operacijos turinį, o ne pagal jos pavadinimą ar formalią išraišką. Nustačius, kad sandoris apsimestinis ar sudarytas siekiant vien mokestinės naudos, mokesčių administratorius turi teisę jį perkvalifikuoti ir apmokestinti pagal faktinę situaciją.
Kodėl svarbus ESTT sprendimas
Iki šiol apsimestinių sandorių ir piktnaudžiavimo teise (mokesčių vengimo) vertinimo kriterijai skirtingose ES valstybėse ir bylose taikomi nevienodai. ESTT sprendimas turėtų suvienodinti, kokiais požymiais remiantis sandoris pripažįstamas dirbtiniu ar apsimestiniu – tai svarbu ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje, kur galioja piktnaudžiavimo teise draudimo doktrina. Priimtas išaiškinimas taps privalomu orientyru ir Lietuvos teismams bei mokesčių administratoriui.
Ką tai reiškia verslui
Aiškesni kriterijai reiškia ir didesnį teisinį tikrumą, ir didesnę riziką dirbtinėms struktūroms. Įmonėms, kurios planuoja sandorius atsižvelgdamos į mokestines pasekmes, svarbu, kad kiekvienas sandoris turėtų realų verslo tikslą ir ekonominį turinį – ne vien mokestinę naudą. Formaliai teisingai įforminti, bet turinio neatitinkantys sandoriai išlieka pažeidžiami.
Ką patartina įsivertinti
- ar sandoris turi savarankišką verslo (ekonominį) tikslą, o ne vien mokestinį;
- ar sandorio forma atitinka tikrąjį jo turinį ir šalių elgesį;
- ar turima sandorį ir jo tikslą pagrindžiančių dokumentų (sutarčių, susirašinėjimo, apskaitos);
- ar sandoriai tarp susijusių asmenų atitinka rinkos (ištiestosios rankos) sąlygas;
- esant sudėtingoms ar neįprastoms struktūroms – iš anksto pasikonsultuoti dėl mokestinės rizikos.
Šaltinis: „Verslo žinios".